Laisvę geriausiai supranta tie, kurie dar tik mokosi tarti jos vardą – vaikai.
Šiandien, vaikai, yra mūsų mokytojai!
Kurdami šį filmuką supratome, kad kartais vaikai laisvę supranta giliau nei mes. Gal jie dar nemoka jos apibrėžti, bet jie moka ją jausti. O jausmas dažnai yra tikresnis už garsiai ištartą sąvoką.
Vaikui laisvė – tai galimybė juoktis garsiai.
Paklausti, kai smalsu.
Prisiglausti, kai reikia šilumos.
Pasakyti „atsiprašau“ be išdidumo.
O mes, suaugusieji, būdami laisvi, kartais pamirštame, ką tai reiškia.
Mes galime sakyti tai, ką galvojame, bet ne visada pagalvojame, kaip tai palies kitą.
Galime rinktis, bet kartais pasirenkame išankstinę nuomonę.
Galime gyventi be baimės, bet leidžiame nerimui užgožti dėkingumą.
Žmonės pykstasi.
Neįsiklauso.
Praeina vienas pro kitą.
Ir tada laisvė, kuri turėjo mus sujungti, tampa atstumu.
Tačiau vaikai rodo kitą kelią.
Jie supyksta ir netrukus atleidžia.
Jie dalijasi net tada, kai turi nedaug.
Jiems Laisvė – galimybė būti kartu.
Tikroji laisvė prasideda ne nuo garsaus žodžio, o nuo tylos.
Nuo klausimo sau:
Ar branginu tai, ką turiu?
Ar saugau kitą taip, kaip noriu, kad saugotų mane?
Vaikai dar tik pradeda savo kelionę.
O mes jau esame kelyje.
Tačiau keliauti mokomės visi.
Klaipėdos lopšelio-darželio „Žuvėdra“ bendruomenė sveikina visus su Kovo 11-ąja!
Parengė:
ikimokyklinio ugdymo mokytoja Kamilė Jonaitytė